Chapter 27
Geras vaikščiojimas nepalieka pėdsakų
Original
是以圣人常善救人，故无弃人；常善救物，故无弃物。是谓袭明。
故善人者，不善人之师；不善人者，善人之资。不贵其师，不爱其资，虽智大迷，是谓要妙。
Vertimas
Todėl šventasis žmogus visada gerai gelbsti žmones, todėl nėra atmestų žmonių; visada gerai gelbsti daiktus, todėl nėra atmestų daiktų. Tai vadinama slaptuoju ryškumu.
Taigi geras žmogus yra blogo žmogaus mokytojas, o blogas žmogus yra gero žmogaus naudinga medžiaga. Kas nesukabiną savo mokytojo ir nemyli savo mokymosi medžiagos, tas, nors ir protingas, yra didelis klaidų klaidintojas. Tai yra esminis stebuklas.
Gilus apmąstymas
Apie ką šis skyrius?
Šis skyrius apibūdina tikrą meistrystę – kai veiksmas yra toks tobuls, kad nepalieka jokių pėdsakų, kalba tokia švari, kad neranda prieštaravimų, o sprendimai tokie deringi, kad niekas nepasimeta. Šventasis žmogus mato kiekviename žmoguje ir kiekviename daikte vertę, nieko nepripažįsta bevertės. Net blogi žmonės tarnauja kaip mokytojai geriesiems, o mokymasis vyksta abiem kryptimis. Tai subtilus ir gilus supratimas, kad niekas nėra atsitiktinė.
Kaip tai susiję su manimi?
Dažnai aš sprendžiu žmones per greitai – štai šis asmuo man naudingas, o šis – ne. Bet šis skyrius primena, kad net patys sudėtingiausi žmonės mano gyvenime yra mano mokytojai, o aš – jų. Kiekvienas žmogus, kiekviena situacija turi ką man duoti, jei tik moku matyti.
Ką turėčiau daryti šiandien?
Šiandien aš sąmoningai ieškosiu vertės žmonėse, kurie manęs nervina arba kuriuos lengvai atmestų. Paklausiu savęs: ką šis žmogus gali mane išmokyti? Užrašysiu vieną dalyką, kurį galiu išmokti iš žmogaus, su kuriuo sunku sutarti.
Susiję skyriai
Mano apmąstymas
What does this chapter inspire in you? How will you apply it?