Chapter 15

Senovės taurieji vyrai

古之善为士者,微妙玄通,深不可识。夫唯不可识,故强为之容:
豫兮若冬涉川,犹兮若畏四邻,俨兮其若客,涣兮若冰之将释,敦兮其若朴,旷兮其若谷,混兮其若浊。
孰能浊以静之徐清?孰能安以久动之徐生?保此道者不欲盈。夫唯不盈,故能蔽而新成。
Senovės taurieji vyrai buvo subtiliai stebuklingi ir tobulai susivieniję, jų gelmė neįžvelgiama. Būtent dėl to, kad jie neįžvelgiami, tenka jiems suteikti apibūdinimą:
Atsargūs lyg žengiantys per upelį žiemą, baikštūs lyg bijodami kaimynų, rimti lyg svečiai, atsipalaidavę lyg ledas, kuris tik pradeda tirpti, taurūs lyg neišdirbta mediena, erdvūs lyg atvira kaimo guobų oda, susimaišę lyg drumstas vanduo.
Kas gali drumsčiantį vandenį nuraminti ir palaipsniui padaryti švariu? Kas gali ilgai ramybėje esantį dalyką prikelti ir palaipsniui atgaivinti? Kas laikosi šio kelio, tas nenorės būti pilnas. Būtent todėl, kad nepilnas, gali atsinaujinti.

Gilus apmąstymas

Apie ką šis skyrius?

Šis skyrius piešia išsilavinusio žmogaus, sekando Tao, paveikslą. Jo savybės apima atsargumą, rimtumą, atsipalaidavimą, taurumą, atvirumą ir gebėjimą būti kartu su painiava. Išmintingasis supranta, kad tik tuščias indas gali priimti naują — tik tas, kas nepretenduoja į visiškumą, gali tobulėti.

Kaip tai susiję su manimi?

Dažnai noriu atrodyti tvirtas ir žinantis. Šis skyrius primena, kad tikra išmintis slypi gebėjime būti atviram, o ne uždaram. Gyvenime mokausi priimti savo nežinojimą ir nebaigtumą kaip stiprybę.

Ką turėčiau daryti šiandien?

Šiandien praktikuoses būti mažiau kategorišku ir mažiau siekti būti geriausiu. Užuot rodęs save kaip žinantį, pabandysiu klausytis su atvirumu, o priimdamas sprendimus, prisiminsiu, kad ne pilnas indas gali priimti daugiau.

Susiję skyriai

Mano apmąstymas

What does this chapter inspire in you? How will you apply it?

Ask Laotzu About This Chapter Full chat →