Chapter 22
Paslankumas atneša pilnatvę
Original
是以圣人抱一为天下式。不自见故明，不自是故彰，不自伐故有功，不自矜故长。
夫唯不争，故天下莫能与之争。古之所谓曲则全者，岂虚言哉！诚全而归之。
Vertimas
Įdubimas veda į pilnumą, nusidėvėjimas veda į atsinaujinimą.
Mažumas duoda, pertekliai kelia painiavas.
Todėl šventasis laikosi Vienybės kaip pavyzdžio pasauliui.
Nesiremdamas savimi – todėl matai aiškiai,
Netrokštama sau šlovės – todėl esi pripažįstamas,
Nesigirdamas savo žygių – todėl turi nuopelnų,
Nesivaržydamas – todėl vadovauji.
Tik todėl, kad nestoji į kovą, niekas negali su tavimi varžytis.
Argi tai netikra kalba – tas senas posakis, kad lankstumas veda į pilnatvę?
Jo tiesa patvirtinama.
Gilus apmąstymas
Apie ką šis skyrius?
Šis skyrius moko, kad lankstumas ir nusileidimas veda prie didesnės pilnatvės. Tikrame gyvenime atsitinka priešingai, nei tikimės: sulinkęs tapsi tiesus, tuščias pripildys, mažas gaus. Šventasis, laikydamasis Vienybės, nerodo savęs, nesigirdi, nesivaržo – ir todėl niekas negali jo pranokti. Konkuruodami pralaimime, o nusileisdami – laimime.
Kaip tai susiję su manimi?
Dažnai noriu įrodyti save, varžytis dėl dėmesio ir pripažinimo. Bet šis skyrius primena, kad ramybė ateina, kai nustojame temptis. Kai priimu save tokį, koks esu – su trūkumais ir silpnumais – randu tikrą ramybę, kurią suteikia ne pergalė, o susitaikymas.
Ką turėčiau daryti šiandien?
Šiandien sąmoningai nusileisiu vienoje situacijoje, kurioje norėčiau laimėti. Nebūsiu pirmas kalbantis, ne ginsiu savo tiesos. Stebėsiu, kaip ramiai sprendžiasi konfliktas, kai neberodai savęs.
Susiję skyriai
Mano apmąstymas
What does this chapter inspire in you? How will you apply it?