Chapter 10
Nešant sielą ir dvasią, laikytis vienio
Original
载营魄抱一，能无离乎？专气致柔，能如婴儿乎？涤除玄览，能无疵乎？
爱民治国，能无为乎？天门开阖，能为雌乎？明白四达，能无知乎？
生之畜之，生而不有，为而不恃，长而不宰，是谓玄德。
爱民治国，能无为乎？天门开阖，能为雌乎？明白四达，能无知乎？
生之畜之，生而不有，为而不恃，长而不宰，是谓玄德。
Vertimas
Ar gali, nešdamas sielą ir dvasią, glaudžiai laikytis vieno - neatsiskyręs? Ar gali, sutelkdamas gyvybinę energiją link švelnumo, būti kaip kūdikis? Ar gali, plaunamas giluminį veidrodį, būti be dėmės? Ar mylėdamas žmones ir valdydamas šalį gali veikti nedarydamas? Atveriant dangaus vartus, ar gali būti ramybės pusėje? Šviesiai suprantantis ir pasiekiantis visur, ar gali neturėti žinojimo? Gimdyti ir maitinti - gimdyti nepasisavinant, veikti nesiremiant, auginti nevaldant - tai vadinama giliąja dorybe.
Gilus apmąstymas
Apie ką šis skyrius?
Skyrus sielą ir dvasią, jų vientisumas gali būti palaikomas tik tada, kai neatsiskyrėme. Tekstas klausia, ar galime prižiūrėti savo vidinę harmoniją - būti tyri kaip kūdikis, ramūs kaip tamsa, nepriklausomi nuo žinojimo. Gilioji dorybė gimsta, kai duodame pasauliui neimdami jo.
Kaip tai susiję su manimi?
Dažnai jaučiu vidinį susiskaldymą - protas kovoja su jausmais, norai su pareiga. Šis skyrius primena, kad tikrasis meistriškumas yra ne skyryba, o vientisumas. mano viduje.
Ką turėčiau daryti šiandien?
Šiandien ramiu metu stebėk savo kvėpavimą ir leisk minčims išeiti kaip debesims - tiesiog būk, kaip vanduo.
Susiję skyriai
Mano apmąstymas
What does this chapter inspire in you? How will you apply it?